pradarbė

pradárbė sf. (1) Žvr, pradarbė̃ (3^b) 1. BsPIII80 pragaištingas, nusikalstamas darbas: Už tokią pradarbę mane pasodino ir beveik per metus kaliny kankino (d.) Šk, Br. Tikrų sengermanų vaikai – ainiai, kaip seniai, taip šiandien vis palinkę į karus, užgrobimų pradarbes LTII155. 2. žr. 1 pradarbis: Petrą leisim ant pradárbės kolionijo[je] Rm. Kai vienasėdžiuos kėlėsi, tai gavo vieno miško, o dabar jau yra kiek ir pradárbės Vb. 3. darbo pradžia: Kai pradarbė̃ gera, tai i visas darbas einas Ll.